Saulės valdiklio konfigūracija ir pasirinkimas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į įvairius visos sistemos techninius rodiklius ir atsižvelgiant į „Inverter“ gamintojo pateiktą produkto pavyzdžio vadovą. Paprastai reikėtų atsižvelgti į šiuos techninius rodiklius:
1. Sistemos darbo įtampa
Nurodoma akumuliatoriaus veikimo įtampa į saulės energijos generavimo sistemą. Ši įtampa nustatoma atsižvelgiant į nuolatinės srovės apkrovos darbinę įtampą arba kintamosios srovės keitiklio konfigūraciją. Paprastai yra 12 V, 24 V, 48 V, 110 V ir 220 V.
2. Įvertinta įvesties srovė ir saulės valdiklio įvesties kanalų skaičius
Saulės valdiklio įvesties srovė, kuria verčiama, priklauso nuo saulės elementų komponento įvesties srovės arba kvadrato masyvo. Saulės valdiklio įvesties srovė turėtų būti lygi arba didesnė už saulės elemento įvesties srovę modeliavimo metu.
Saulės valdiklio įvesties kanalų skaičius turėtų būti didesnis arba lygus saulės elementų masyvo projektavimo įvesties kanalams. Mažos galios valdikliai paprastai turi tik vieną saulės elementų matricos įvestį. Didelės galios saulės valdikliai paprastai naudoja kelis įėjimus. Maksimali kiekvienos įvesties = įvesties srovės/įvesties kanalų skaičius. Todėl kiekvieno akumuliatoriaus matricos išėjimo srovė turėtų būti mažesnė arba lygi maksimaliai kiekvienam saulės valdiklio kanalui leidžiama vertę.
3. Įvertinta saulės valdiklio apkrovos srovė
Tai yra, nuolatinės srovės išėjimo srovė, kurią saulės valdiklis išveda į nuolatinės srovės apkrovą arba keitiklį, o duomenys turi atitikti apkrovos ar keitiklio įvesties reikalavimus.
Be aukščiau paminėtų pagrindinių techninių duomenų, kad būtų patenkinti projektavimo reikalavimai, aplinkos temperatūros, aukščio, apsaugos lygio ir išorinių matmenų bei kitų parametrų, taip pat gamintojų ir prekės ženklų naudojimas.
Pašto laikas: 2012 m. Lapkričio 19 d